Kai kurie žmonės tiki, kad Dievai ir Deivės gyvena tik legendose.
Kiti – kad jų neliečia kasdienybė.
Tačiau ši tema, manęs ilgai nepaliko ramybėje.
Deivės ir Dievai yra tokie paprasti, kad iš pirmo žvilgsnio jie visai niekuo neišsiskiria. Ir visa magija prasideda vos tik pabandžius juos pažinti.
Nuo jų sklinda begalinė ramybė ir lengvumo jausmas. Kai kuriuos tai gali pykdyti, kai kuriuos kaip tik, įkvėpti.
Jie tokie paprasti, kad net supykdyti juos sunku. Jie tokie paprasti, kad myli net vargšą.
Yra sakoma, jog Deivės ir Dievai darydavo stebuklus. Jie mokėdavo paprastą geležį paversti auksu. Sukelti liūtis, potvynius, gaisrus ir net žemės drebėjimus.
Man teko sutikti žmonių, kurie siekė įminti šią alchemijos paslaptį. Dauguma, žinoma, dėl materialinių tikslų.
Juk visuomenėje lyg ir priimta manyti, kad turtingesnis, įtakingesnis ir geresnis tas, kas turi daugiau aukso ir brangakmenių. Šioje epochoje tai galima prilyginti pinigams ir brangiems daiktams.
Žinoma, tame nieko blogo, mūsų kasdienybė apsupta materijos ir būtų gana sudėtinga gyventi be viso šito.
Tačiau vienas dalykas apie juos yra daug daug vertingesnis už visą auksą ir brangakmenius.
Tai iš esmės ta pati alchemija. Tačiau visai kitame lygmenyje.